Tyrimai

2020 m. rugsėjo 9 d. Vyriausybė patvirtino 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą (toliau – Planas), kuriuo siekiama nustatyti pagrindinius ateinantį dešimtmetį valstybėje siekiamus pokyčius, užtikrinančius pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos bei saugumo srityse, ir sutelkti finansavimo šaltinius šiems pokyčiams įgyvendinti. Plane numatomi ilgalaikiai strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai ir pažangai matuoti skirti rodikliai su siektinomis reikšmėmis 2030 metams ir tarpinės rodiklių reikšmės 2025 metams. Plane ir kituose Lietuvos Strateginio valdymo sistemos dokumentuose numatyta, kad Plano įgyvendinimo laikotarpiu du kartus atliekami tarpiniai giluminiai ir kompleksiniai Plano įgyvendinimo pažangos vertinimai. Pirmasis tarpinis Plano įgyvendinimo pažangos vertinimas numatytas atlikti 2024 m. Šis vertinimas yra Plano pirmojo tarpinio vertimo dalis. Atsižvelgiant į Plano apimtį ir kompleksiškumą, šioje ataskaitoje pateikiamas 6 iš 10 Plano tikslų intervencijų logikos vertinimas, siekiant įvertinti teorinę 1, 2, 5, 7, 8, ir 9 Plano tikslų įgyvendinimo tikimybę bei identifikuoti šių tikslų intervencijų logikos tobulinimo poreikį.

Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas (toliau – LIST) buvo inicijuotas siekiant užtikrinti duomenimis grįstų įvykdytų viešosios politikos intervencijų (poveikio) vertinimą ir (ar) naujų intervencijų planavimą. LIST planuojamas kaip tęstinis visuomenės tyrimas, skirtas rinkti reprezentatyvius ir kokybiškus duomenis apie Lietuvos visuomenę bei jos raidą bei įgalinti rengti ir vertinti geresnius viešojo valdymo sprendimus. Strateginis tyrimo tikslas – kurti naujus įrankius ir metodus, kurie prisidėtų prie į ateitį orientuotos viešosios politikos bei padėtų tinkamai atliepti ilgalaikę šalies raidos viziją, kurią artimiausią dvidešimtmetį apibrėš valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“. LIST techninio įgyvendinimo modelio vertinimas skirtas įvertinti tinkamiausią LIST techninio įgyvendinimo modelį ir pasiūlyti jo projektą. Šio vertinimo rėmuose taip pat atliekamas LIST metodikos bandomasis tyrimas skirtas išbandyti sukurtą LIST techninio įgyvendinimo modelio projektą.

Šio tyrimo tikslas – nustatyti ir suprasti, kaip DI plėtra paveiks įgūdžių poreikį Lietuvoje per ateinančius penkerius metus. Tai įvadinis dokumentas, skirtas atskleisti su įgūdžiais susijusioms problemoms ir iššūkiams, kuriuos reikia spręsti norint išnaudoti DI potencialą ir galimybes. Daugiausia dėmesio skiriama įgūdžiams, reikalingiems DI kurti ir (arba) taikyti, valdyti ir reguliuoti. Tyrimo ataskaitoje įvardijamos sritys, kuriose reikia dirbti, kad Lietuva pasirengtų DI erai.

Žmogiškųjų išteklių paklausos ir pasiūlos ilgalaikių prognozių rengimo metodikoje aprašomos pagrindinės vartojamos sąvokos, taikomi metodai ir klasifikatoriai, naudojami statistinių duomenų šaltiniai, prognozių atnaujinimo dažnumas, prognozių pateikimo vartotojams būdai.

Šioje ataskaitoje yra vertinamas Nacionaliniame pažangos plane (toliau – NPP) numatytų dešimties strateginių tikslų progresas. Siekiama atsakyti į tokius klausimus: koks yra programos tikslų pasiekimo laipsnis; kokia tikimybė, kad bus pasiektos NPP numatytos tarpinės reikšmės; kokie pagrindiniai veiksniai (įskaitant valstybės vykdomas priemones) sudarė esmines kliūtis pasiekti aukštesnius rezultatus arba veikė rodiklių kitimą norima kryptimi; ar pasirinkti rodikliai ir jų skaičiavimo metodikos yra tinkamos pažangai matuoti; kaip galima patobulinti stebėsenos rodiklių rinkinį? Tikimasi, kad ataskaitos rezultatai bus panaudoti NPP, plano tikslo poveikio rodikliams tobulinti bei atsiskaitymui už NPP programos vykdymą.

Žmogiškasis kapitalas siejamas su asmens nematerialiu turtu, kuris naudojamas ekonominei vertei kurti, ir sveikata, nes nuo jos priklauso žmogaus darbingumas, darbo efektyvumas, atsparumas stresui ir pan. Žmogiškasis kapitalas yra daugialypis ir kaupiamas per visą gyvenimo ciklą. Jis didina našumą, taigi ir pelningumą. Todėl manoma, kad kuo daugiau įmonė investuoja į savo darbuotojus, tuo didesnė jos produktyvumo ir sėkmės tikimybė. Šioje studijoje pateikiami numatomi užimtumo kaitos pokyčiai, pagrindinės žmogiškojo kapitalo Lietuvoje charakteristikos, analizuojama žmogiškojo kapitalo formavimo ir panaudojimo problematika (tarp jų užsienio piliečių), vertinama žmogiškojo kapitalo situacija prioritetiniuose sektoriuose.

Ataskaitoje nagrinėjama Lietuvos socialinės raidos stebėsenos teisinė aplinka bei stebėsenos funkcijos įgyvendinimo ypatumai. Funkcijų peržiūros objektas orientuotas į Lietuvos visuomenės socialinės būklės (raidos) stebėseną, grįstą reprezentatyviomis šalies gyventojų apklausomis. Apibendrinus visuomenės socialinės būklės stebėsenos funkcijos peržiūros rezultatus aptariamos trys šios funkcijos įgyvendinimo alternatyvos kokybės ir efektyvumo užtikrinimo atžvilgiu. Taip pat šioje ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos dėl: strateginės reikšmės rodiklių integravimo į dalinai centralizuotą visuomenės socialinės būklės ir jos raidos stebėsenos sistemą; NPP

rodiklių bei suformuotos rekomendacijos ir techninės gairės valstybės institucijoms planuojančioms įgyvendinti ar užsakyti visuomenės nuomonės tyrimus. Ši ataskaita yra skirta visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, kurie planavimo dokumentuose numatytų tikslų, uždavinių ar viešųjų intervencijų poveikiui stebėti pasitelkia arba planuoja pasitelkti rodiklius grįstus reprezentatyviomis visuomenės nuomonės apklausomis.

gg